LietuvosSodai.lt vakar publikavo straipsnį apie bendrijos narių susirinkimo filmavimą, kuris kėlė nemažai klausimų ir SB “Tauras” valdybai pirmajame, neįvykusiame šių metų susirinkime. Pavasarį tradiciškai vyksta daug bendrijų narių susirinkimų. Kadangi nesutarimai ir ginčai paprastai yra neatsiejama daugelio tokių susirinkimų dalis, todėl natūraliai kyla klausimas – kaip užtikrinti juose tvarką ir dalyvių saugumą. Vienas iš sprendimų – bendrijos narių susirinkimo filmavimas. Tačiau dažnas nedrįsta pradėti filmuoti nežinodamas, ar to nedraudžia įstatymai. Be reikalo – viešoje vietoje filmuoti gali kiekvienas to panorėjęs fizinis asmuo. Siekdami išsiaiškinti bendrijos narių susirinkimo filmavimo subtilybes, nusiuntėme klausimą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistams. Kviečiame su atsakymais susipažinti ir Jus.

Ar reikia registruotis asmens duomenų tvarkytoju norint filmuoti bendrijos narių susirinkimą?

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 1 straipsnio 4 dalį šis įstatymas netaikomas, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Vadovaujantis šia ADTAĮ nuostata, darytina išvada, kad tuo atveju, kai vaizdo stebėjimą vykdo bendrijos, kaip duomenų valdytojo, neįgaliotas asmuo, ADTAĮ, kurio vykdymo priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nėra taikomas ir pareigos pranešti apie tokį vaizdo stebėjimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai bei registruotis duomenų valdytoju nėra.

Ar gali kas nors uždrausti filmuoti bendrijos narių susirinkimą?

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad aptariamu atveju tik teismo tvarka galima reikalauti nutraukti veiksmus, pažeidžiančius asmens teisę į atvaizdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 3 dalis).

Ar būtinas kitų susirinkimo dalyvių sutikimas norint filmuoti bendrijos narių susirinkimą?

Pažymėtina, kad vaizdo stebėjimui, vykdomam poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, būtų taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22. (teisė į atvaizdą) ir 2.23 (teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą) nuostatos. Pagal minėto kodekso 2.22 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, tačiau asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje.

Ar galima vėliau tokį įrašą viešinti internete?

Asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Iškilus papildomiems klausimams, maloniai prašome konsultacijos kreiptis į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyrių telefonu (8 5) 212 7532.

Klausimus atsakė Daiva Tamulionienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyr. specialistė

Parengta pagal LietuvosSodai.lt informaciją.